Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame Neries santakoje su Šlėnos upeliu. Aikštelė trikampė, pailga beveik ŠP kryptimi, 160x59 m dydžio, į centrą kylanti per 45 m. Ji apsaugota sudėtinga pylimų sistema. Š jos pakraštyje supiltas 75 m ilgio, 3,5 m aukščio, 10 m pločio, 3 m pločio viršuje pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu, besileidžiančiu į 11 m pločio,1,3 m gylio griovį. V šlaite, 7 m žemiau aikštelės, iškastas 1 m pločio dugne, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 90 m ilgio, 1 m aukščio, 3 m pločio pylimas, nuolaidėjantis į P pusę. P piliakalnio šlaite, 15 m žemiau aikštelės, irgi iškastas 5 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 130 m ilgio, 1,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šis griovys ir pylimas palengva kyla šlaitu į ŠV ir maždaug ties PV šlaito viduriu virsta 4 m pločio terasa, kuri buvusio griovio vietoje skyla į 2 griovius ir tarp jų esantį pylimą. Griovio plotis nuo aikštelės pusės - 2,5 m, gylis - 0,5 m, pylimo aukštis - 0,5 m, plotis - 3 m, antrasis griovys yra 2 m pločio, 0,5 m gylio, į terasą suplokštėjusio pylimo plotis - 8 m. Už šio pylimo, 5 m žemiau šlaite prasideda dar vienas 6 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas. Jis yra tik piliakalnio ŠV šlaite. Tarp abiejų šlaite esančių pylimų yra 25 m pločio neįtvirtintas tarpas. Pylimai V šlaite yra persikeitę čia, matyt, buvo senasis įvažiavimas į pilį. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio, į Neries upę skardingi, iki 43 m aukščio.
Piliakalnio aikštelės R dalis nugriuvusi į Nerį, erozija ir dabar sparčiai vyksta palei visą piliakalnio ilgį. Apaugęs lapuočiais ir pušimis.
Piliakalnis datuojamas XIV a.
Pasiekiamas Batėgalos-Lapių keliu Mažuosiuose Žinėnuose pasukus į kairę (PR) keliu į Mykoliškius, už 300 m pasukus į dešinę (PV) lauko keliuku, pavažiavus 1,1 km iki besikuriančios sodybos (yra už jos, miško pakraštyje).
Lit.: Almonaitis, 1989; Dakanis, 1994, p. 4445 (Nr. 26); Zabiela, 1995a, p. 238 (Nr. 44).