Piliakalnis (40756) įrengtas aukštumos kyšulyje į Šventosios slėnį, Geležės dešiniajame krante. Aikštelė netaisyklingos keturkampės formos, orientuota ŠV–PR kryptimi, 29 m ilgio, 29 m pločio, kiek nelygi. ŠV pusėje nuo aukštumos ji įtvirtinta trimis pylimų ir griovių tarp jų linijomis. Aikštelės ŠV krašte supiltas puslankio formos 1,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas I, kurio išorinis 3 m aukščio šlaitas leidžiasi į 6 m pločio, 0,5 m gylio griovį I. Už jo supiltas 0,3 m aukščio, 9,5 m pločio pylimas II, iškastas 3 m pločio, 0,2 m gylio griovys II ir supiltas 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas III – visi išlikę tik centrinėje ir V pusėse. V pusėje tarp pylimo ir šlaito buvęs įvažiavimas į aikštelę. Šlaitai statūs, 11–15 m aukščio. Aikštelė apardyta apkasų ir duobių. Apaugęs eglėmis su sausmedžių pomiškiu.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Piliakalnį surado D. Stončius 2015 m. sausio 28 d.
Pasiekiamas iš Veprių–Paskarbės plento Slabadoje pasukus į kairę (ŠR), lauko keliu pavažiavus 500 m iki miško pradžios, ten pasukus kitu miško keliuku į kairę (ŠV) ir pavažiavus 150 m (yra kairėje (V)).
Lit.: Stončius D., Baubonis Z., Zabiela G. 2015 m. Lietuvoje surasti nežinomi piliakalniai, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais, Vilnius, 2016, p. 446–447; Šorys J. Miškuose ir upių slėniuose rymantys piliakalniai, Liaudies kultūra, 2017, nr. 2, p. 8.