Piliakalnis (Pilė) buvo atskiroje kalvoje, apie 200 m į ŠR nuo Pašakarnio dvaro. Jis XX a. II pusėje nukastas eksploatuojant karjerą, kurio PR pakraštyje išlikusi stataus 4 m šlaito apatinė dalis. Karjero vieta išlyginta, apaugusi spygliuočių mišku. Pagal išlikusius duomenis piliakalnis buvo įrengtas atskiroje apie 6–8 m aukščio kalvoje vidutinio statumo šlaitais su iki 80x30 m dydžio aikštele, pailga ŠV–PR kryptimi. Piliakalnis datuojamas I tūkst. (?). Piliakalnis žinomas nuo XIX a. 8 dešimtmečio. Šalt.: Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokumentų fondai, f. 1, a. 1, b. 39, p. 152–159 (Valstybės archeologijos komisijos medžiaga); Tautavičius A. 1967 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita, Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas, f. 1, nr. 292, p. 53 (Pašakarnėlis). Lit.: Valančius M. Pasakojimas Antano Tretininko, Valančius M. Raštai, Vilnius, 1972, t. I, p. 364, nr. 58; Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga, Kaunas, 1928, p. 206 (Pasakurnė); Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, 1975, t. II, p. 130 (nr. 550); Buračas B. Lietuvos piliakalniai, Vilnius, 2011, p. 272–273, 452.