Piliakalnis buvo atskiroje kalvoje Laukystos dešiniajame krante (dabar tvenkinys), 400 į Š nuo Mačiūnų piliakalnio. Jis XX a. II pusėje nukastas eksploatuojant karjerą. Liko status 17 m aukščio kalvos, šalia kurios buvo įrengtas piliakalnis, ŠR–R šlaitas. Piliakalnio aikštelė buvo pailga, orientuota Š–P kryptimi, apie 50x30 m dydžio, šlaitai statūs, 2,5 m (ŠV ir V pusėse) – 5 m (R ir PR pusėse) aukščio. Dabar karjero vieta rekultivuota, dirvonuoja, nenukasta kalvos šlaito dalis apaugusi lapuočiais medžiais
Piliakalnis datuojamas I tūkst. (?).
Piliakalnis žinomas nuo 1935 m.
Šalt.: Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokumentų fondai, f. 1, a. 1, b. 26, p. 371 (Valstybės archeologijos komisijos medžiaga, Lietuvos žemės vardynas); Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus), Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas, f. 1, nr. 313, p. 39.
Lit.: Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, 1975, t. II, p. 126 (nr. 530); Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas, Kaišiadorys, 2009, p. 138–139.