Piliakalnis (38302) įrengtas aukštumos kyšulyje, tarp dviejų griovų. Aikštelė apvali, 10 m skersmens. Ją iš visų pusių juosia pylimas (V krašte nugriuvęs), jis aukščiausias (2 m aukščio, 22 m pločio) P pusėje, kur skiria aikštelę nuo toliau esančios aukštumos. Jo išorinis 1 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3 m pločio viršuje ir 6 m pločio ties pagrindu terasą – buvusio antro pylimo liekaną. Už jos yra 12 m pločio, 1,5 m gylio tarsi nebaigtas kasti griovys. Aikštelės Š pusėje 0,3 m aukščio, 5 m pločio pylimas leidžiasi į piliakalniui nepanaudotą 12 m ilgio, 14 m pločio kalvos kyšulį. Šlaitai statūs, 9–13 m aukščio. Aikštelės V kraštas nugriuvęs, P griovyje kastos duobės. Apaugęs mišriu mišku. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Piliakalnį surado Arūnas Strazdas 2014 m. rugsėjo 10 d. Pasiekiamas Nemajūnų–Puzonių žvyrkeliu per 500 m neprivažiavus Siponių miško pakraščio, pasukus keliu į dešinę (ŠV), pavažiavus 500 m iki palaukės (yra dešinėje (R), miško pakraštyje, kitapus griovos). Lit.: Murauskaitė T. Papildytas archeologinių paminklų sąrašas Birštono savivaldybėje, Gyvenimas (Prienai), 2014 09 27, p. 3; Murauskaitė T. Pirmoji talka Matiešionių piliakalnyje, Gyvenimas (Prienai), 2014 10 18, p. 3–4; Balčiūnas J. Piliakalniai ir pilkapiai šalia Nemuno, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 metais, Vilnius, 2015, p. 504–505.