Piliakalnis II įrengtas netaisyklingos formos aukštumos kyšulyje, Vinkšnupio upelio dešiniajame krante, 1,2 km į ŠR nuo Margaravos piliakalnio I. Aikštelė beveik apvali, kiek ilgesnė PR–ŠV kryptimi, 55 m ilgio (iki žemesnės vietos ŠV), 30 m pločio, be aiškesnių ribų, iki 1 m iškilusiu viduriu. Jos ŠV krašte kyla natūrali iki 2 m aukščio kalvelė su žvėrelių urvais. PR krašte supiltas 13 m ilgio, 0,8 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m ilgio, 3 m pločio, 0,2 m gylio griovį. 3 m pylimo V krašto nuardė čia ėjęs keliukas, 5 m ilgio R pusės dalis gana nuolaidi. Šlaitai statūs, 16–38 m aukščio, ŠV šlaite yra dvi natūralios terasos. Piliakalnis apardytas. Apaugęs lapuočių mišku (skroblais).
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Piliakalnį surado D. Stončius 2016 m. kovo 15 d.
Pasiekiamas iš Alytaus–Panemunininkų plento Panemunininkuose pasukus į kairę (V) Margaravos link, pavažiavus 2,1 km iki stataus kelio posūkio į kairę (PV) ir paėjus 250 m į dešinę (ŠR) m (yra kitapus Vinkšnupio upelio).
Lit.: Stončius D., Baubonis Z., Zabiela G. 2016 m. Lietuvoje rasti nežinomi piliakalniai, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2016 metais, Vilnius, 2017, p. 454.