Piliakalnis (Barsukynė) (33088) įrengtas apylinkėse dominuojančioje medžiais apaugusioje kalvoje (Habs 221,70 m). Aikštelė pailga R–V kryptimi, 88x20 m dydžio. Jos P dalyje rasta degusių akmenų ir smulki brūkšniuotosios (?) keramikos šukelė. Aikštelė susideda tarsi iš 2 dalių: V 50x20 m ilgio, su iki 2 m natūraliu įdubimu viduryje, bei R 38x17 m dydžio, 2 m žemesniu R galu ir 1,5 m žemesniu P šonu. Ji 6 m žemiau kraštų, šlaituose buvo apjuosta grioviu ir pylimu. Dabar jų vietoje yra 2 m pločio terasa, aikštelės galuose išeinanti į griovį I ir pylimą II. Terasos vietoje buvęs griovys ir pylimas geriausiai išliko Š šlaite. Griovys čia 2 m pločio, 0,3 m gylio. Už jo kyla 0,3 m aukščio, 3,5 m pločio pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Aikštelės V gale supiltas 15 m ilgio, 1 m aukščio, 9 m pločio pylimas I, kurio išorinis 2–2,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2 m pločio, 0,3 m gylio griovį I, už kurio kyla 0,3 m aukščio nuo griovio 3,5 m pločio pylimas II. Jo išorinis šlaitas jau leidžiasi į natūralią žemesnę kalvos dalį. Aikštelės R dalyje supiltas 0,3 m aukščio, 5 m pločio pylimas I, už kurio iškastas 4,5 m pločio, 0,6 m gylio griovys I (1,2 m gylio nuo pylimo I). Už šio griovio supiltas 15 m ilgio, 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas II (nuo griovio I vėl 1,2 m aukščio), už kurio iškastas 2,5 m pločio, 0,3 m gylio griovys II (nuo jo pylimo II aukštis 2 m). Už griovio II supiltas 0,3 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas III, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas pereina į natūralų kalvos šlaitą su 5 m pločio terasėle. Šlaitai statūs, iki 40 m aukščio. Aikštelės R dalį apardė čia stovėjęs trianguliacijos bokštas. Apaugęs lapuočiais. Piliakalnis žinomas ir Naujosios Vilnios pavadinimu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia. Piliakalnį surado D. Stončius 2009 m. sausio 30 d. Pasiekiamas iš A. V. Kojelavičiaus gatvės pasukus į Š Rokantiškių link vedančiu keliu, pavažiavus 400 m ir, keliui miške pradėjus suktis labiau į kairę (ŠV), paėjus per mišką į kairę (V) 250 m. Lit.: Stončius D., Zabiela G., Baubonis Z. Naujai surasti piliakalniai Vilniuje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais, Vilnius, 2009, p. 492–493; Šorys J. Miškuose ir upių slėniuose rymantys piliakalniai, Liaudies kultūra, 2017, nr. 2, p. 4.