Piliakalnis įrengtas griovų suformuotame aukštumos kyšulyje į Nemuno slėnį. Aikštelė keturkampė, orientuota ŠV–PR kryptimi, 60 m ilgio, 32 m pločio. Jos PR pusėje nuo aukštumos supiltas 0,5 m aukščio, 9 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 6 m pločio, 0,3 m gylio griovį. Piliakalnio ŠV krašte yra 0,1 m aukščio, 4 m pločio pylimėlio pėdsakų, o šlaite, 1 m žemiau aikštelės yra 6 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 40 m aukščio. Piliakalnis apardytas jo ŠV kraštu kilusio kelio, PR pylimas – jame iškastos duobės. Apaugęs mišriu mišku.
Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia. Pagal bendrą situaciją jis galėjo būti įrengtas 1337 m. moto tipo kryžiuočių įtvirtinimus į V nuo Veliuonos pilies (dabar Veliuonos Pilaitės) šturmavusios Lietuvos kariuomenės kaip viena iš jos karinių stovyklų, nes yra 600 m į P tiesiai prieš šias Pilaites, tik kitame Nemuno krante.
Piliakalnį surado D. Stončius 2015 m. gegužės 6 d.
Pasiekiamas Nemuno kairiojo kranto slėnyje einančiu Dulinčiškių–Karkazų keliu 500 m pavažiavus tolyn į V nuo kelio atsišakojimo į Kubilių kaimą, priešais Veliuonos Pilaites pakilus į Nemuno šlaitą ir paėjus 200 m mišku (sunkiai randamas).
Lit.: Stončius D., Baubonis Z., Zabiela G. 2015 m. Lietuvoje surasti nežinomi piliakalniai, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais, Vilnius, 2016, p. 440–441.