Piliakalnis (Pilė) (11840) įrengtas Jūros upės kairiajame krante, jos ir į ją įtekančio bevardžio upeliuko santakoje suformuotame kranto kyšulyje. Aikštelė pailga PR–ŠV kryptimi, trikampio formos, kampais į Š, V ir PR, 60 m ilgio, 40 m pločio. Š–ŠR pusėse piliakalnį nuo gretimų aukštumų skiria natūraliai susiformavusi (upių vandens išplauta) 20–30 m pločio, iki 4 m gylio griova į R pusę platėjančiu ir nuolaidėjančiu dugnu. Šlaitai į Jūrą bei bevardį upelį vidutinio statumo, 6–17 m aukščio. Aikštelės ŠR kraštas erodavęs, ŠV pakraštyje 1941 m. iškasta didelė doto duobė. Apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais.
Piliakalnio PR papėdėje yra Pilviniu vadinamas pėduotas akmuo.
Žinomi 4 padavimai apie čia gyvenusį velnią, sklindančius garsus ar baubiantį dvigalvį jautį.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. (?).
Piliakalnį surado V. Statkevičius 1971 m.
Pasiekiamas iš Žasinalio–Gūvainių kelio už Žąsinalio pavažiavus į kairę (PV) 200 m iki lauko pakraštyje stovinčios sodybos ir nuo jos paėjus lauku Jūros (į PV) link 250 m (yra už daubos, apaugęs medžiais).
Lit.: Zabiela G. Lietuvos medinės pilys, Vilnius, 1995, p. 230 (nr. 22); Vaitkevičius V., Zabiela G. Nežinomi Lietuvos piliakalniai, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 342–343; Šilalės krašto piliakalniai, Vilnius, 2006, p. 33.