Piliakalnis įrengtas tarp žemų vietų esančiame ožnugaryje. Aikštelė keturkampė, pailga R–V kryptimi, 48 m ilgio, 15 m pločio. Jos R krašte supiltas 13 m ilgio, 0,8 m aukščio nuo aikštelės 8 m pločio pylimas I, kurio išorinis 1,2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3 m pločio, 0,2 m gylio griovį I. Už šio griovio supiltas 0,2 m aukščio, 5 m pločio pylimas II (nuo griovio I jis 0,3 m aukščio), kurio išorinis 0,5 m aukščio šlaitas leidžiasi 3 m pločio, 0,2 m gylio griovį II. Nuo šio griovio 0,5 m aukščio šlaitas kyla į 0,3 m aukščio, 7 m pločio pylimą III, kurio išorinis 1,2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 8 m pločio, 1 m gylio griovį III. Už šio griovio yra papilys su 21 m ilgio, 11 m pločio aikštele ir 3 m aukščio šlaitais, R dalyje užsibaigiantis 0,7 m aukščio šlaiteliu ir jo papėdėje buvusiu iškastu 4 m pločio, 0,1 m gylio grioviu. Piliakalnio Š, V ir P šlaitai statūs, iki 6 m aukščio, R nuolaidus. Piliakalnis apardytas ankstesnių arimų metu. Apaugęs po miško kirtimų užaugusiais krūmais, yra kelios pušys.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Piliakalnį surado D. Stončius 2016 m. kovo 4 d.
Pasiekiamas iš Rokiškio–Čedasų kelio pasukus į kairę (V), palei kanalizuotą Valkšną pavažiavus lauko keliuku 5,8 km ir pasukus į dešinę (Š) per mišką einančiu keliuku, pavažiavus juo 160 m (yra dešinėje, R).
Lit.: Stončius D., Baubonis Z., Zabiela G. 2016 m. Lietuvoje rasti nežinomi piliakalniai, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2016 metais, Vilnius, 2017, p. 450–451.