Piliakalnis įrengtas atskiroje ilgoje kalvoje, iš ŠV ir PR pusių susiekiančioje su aukštuma, kiek atokiau nuo Rudaminos upelio dešiniojo kranto. Aikštelė netaisyklingos formos, kiek lenktais į PV galais, orientuota PR–ŠV kryptimi, 55 m ilgio, 25 m pločio, iki 1,5 m iškilusia ŠR dalimi, su kultūriniu sluoksniu. Aikštelės Š krašte guli 1,3x1,2 m dydžio akmuo, iš žemės išlindęs per 0,2 m. ŠV ir PR pusėje nuo aukštumos aikštelė įtvirtinta trimis pylimų–griovių linijomis. Aikštelės PR krašte supiltas 10 m ilgio, 0,2 m aukščio, 9,5 m pločio pylimas I, už kurio iškastas 2,5 m pločio, 0,3 m gylio griovys I. Už šio griovio supiltas 0,4 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas II, kurio 1,2 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 3 m pločio, 0,5 m gylio griovį II, už kurio dar supiltas 1 m aukščio, 5 pločio pylimas III 0,8 m aukščio išoriniu šlaitu. Aikštelės ŠV krašte pylimas I neryškus, už jo spėjamos vietos iškastas 3,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys I. Už šio griovio supiltas 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimas II, iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys II ir supiltas 0,2 m aukščio, 5 pločio pylimas III 0,8 m aukščio išoriniu šlaitu. Š ir PV dalyse pylimai ir grioviai pereina į šlaitą, kur virtę terasomis. Jos geriausiai išlikusios V šlaite, kur pirmojo pylimo ir griovio vietoje, 1,5 m žemiau aikštelės yra terasa I, antrojo pylimo ir griovio vietoje, 1,5 m žemiau terasos I – terasa I. Šlaitai statūs, 6–22 m aukščio, viršutinėje dalyje iki 1,5 m aukščio statinti. Piliakalnis apardytas jos P dalimi praeinančios kvartalinės linijos. Apaugęs mišriu mišku.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.
Piliakalnį surado D. Stončius 2013 m. rugsėjo 17 d.
Pasiekiamas iš Vilniaus–Minsko plento pasukus į dešinę (P) žvyrkeliu Šveicarų link, už 2 km Gegužinėje pasukus į kairę, į mišką, paėjus mišku į PR 400 m (sunkiai randamas).