Piliakalnis (Daugvierės kalnas) (5118) įrengtas aukštumos kampe. Aikštelė keturkampė, pailga Š–P kryptimi, 78 m ilgio, 70 m pločio. Pakraščiuose ji buvo apjuosta iki 0,5 m aukščio, 8 m pločio pylimu ir už jo nuo aukštumos pusės (iš V ir dalinai P–PV kampe) iškastu 8 pločio, 1,5 m gylio grioviu. Įtvirtinimai buvo ir piliakalnio Š bei R šlaituose. Š šlaite 8 m žemiau aikštelės yra 20 m pločio terasa su iki 1 m aukščio pylimu išorinėje dalyje, R šlaite 4 m žemiau aikštelės yra 1,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys ir už jo supiltas 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Piliakalnyje rasta žiestos keramikos.
Nuo likusios nepanaudotos aukštumos pusės (iš V ir P) piliakalnis įtvirtintas priešpiliu ir papiliu. Geriausiai matomi į V pusę nuo aikštelės buvusio papilio įtvirtinimai. Čia už griovio yra 78 m ilgio, 18 m pločio keturkampė papilio aikštelė. Toliau į V yra 3 tiesių griovių ir pylimų tarp jų eilė – papilio įtvirtinimai. Papilio aikštelės V pusėje iškastas 6 m pločio, 1 m gylio griovys I, už kurio supiltas 2 m aukščio, 8 m pločio pylimas I. Už jo iškastas 5,5 m pločio, 2 m gylio griovys II, supiltas 1 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas II, iškastas 2,5 m pločio, 0,5 m gylio griovys III ir supiltas išorinis 0,4 m aukščio, 3 m pločio pylimas III, einantis ŠV (335°) kryptimi. Toliau į V likęs nepanaudotas aukštumos lygiu paviršiumi kampas.
Į P esančioje aukštumoje įrengtas beveik trikampis 80 m ilgio Š–P kryptimi kiek netaisyklingas P krašte papilys, iš P atskirtas nuskleistu 1 m aukščio, 20 m pločio pylimu 2 m aukščio išoriniu šlaitu.
Šlaitai vidutinio statumo – statūs, iki 25 m aukščio. Apaugęs mišku, krūmais.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Panašu, kad čia buvęs I tūkst. piliakalnis, kurį II tūkst. pradžioje (XIII a.?) bandyta rekonstruoti į nemažą centrą.
Piliakalnis žinomas nuo 1936 m., tačiau jis laikytas naujųjų laikų gynybiniais įtvirtinimais. Kaip piliakalnis identifikuotas 2006 m. gegužės 11 d.
Pasiekiamas iš Padvarininkų–Valpainių vieškelio Šaukiškėje žvyrkeliu pasukus į kairę (V) Adomaičių link, pavažiavus 2,1 km ir pasukus miško keliuku į P 170 m (yra priekyje, aukštumoje).
Šalt.: Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokumentų fondai, f. 1, a. 1, b. 14, p. 39–45 (Valstybės archeologijos komisijos medžiaga); Tautavičius A. 1967 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita, Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas, f. 1, nr. 292, p. 13–14; Markelevičius J. Kelmės rajono archeologijos paminklų žvalgymų ir žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų ataskaita (1974 m. rugpjūčio 1–31 d.), Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas, f. 1, nr. 470, p. 13.
Lit.: Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, 1975, t. II, p. 192 (nr. 3).