Piliakalnis (Birutės Kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga Š­-P kryptimi, 40x20 m dydžio. Tyrinėjimų metu nustatyta, kad anksčiau aikštelė buvo 16x13 m dydžio, iš Š, R ir P apjuosta pasagos formos 2 m aukščio, 6­-12 m pločio iš smėlio piltu pylimu. Šlaitai statūs, 21 m aukščio (seniau buvę 19 m).

Piliakalnis apardytas erozijos, apie 1506 m. pastatytos koplyčios bei apie ją XVII-XVIII a. buvusių kapų (ištirti 4 kapai). Aikštelė performuota 1866 m. statant mūrinę koplyčią bei tvarkant aplinką. Š šlaite 1898 m. įrengtas Lurdas. Piliakalnis apaugęs pušimis, naudojamas kaip poilsio vieta: įrengti takeliai, laiptai.

P piliakalnio papėdėje, 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1982, 1983, 1990 ir 1993 m.). Iki 1,5 m storio jos kultūrinis sluoksnis, susidedantis iš 5 horizontų, užpustytas smėliu. Aptiktos 39 pastatų liekanos su X-­XIII a. vidurio radiniais: geležiniais peiliais, laivų kniedėmis, vinimis, strėlių antgaliais, įmoviniu ietigaliu, žalvariniais žiedais, juostinių apyrankių fragmentais, pasaginėmis segėmis, apkalais, sidabriniu piniginiu lydiniu, akmeniniais ir moliniais pasvarais, verpstukais, lygia, grublėta, apžiesta ir žiesta keramika, gintarais, gyvulių kaulais. Nustatyta, kad iš P pusės gyvenvietę puslankiu juosė iki 3 m aukščio, 6 m pločio ties pagrindu pylimas, supiltas iš smėlio.

90 m į R nuo piliakalnio, Žemaičių Kalneliu vadinamame kalnelyje yra antra papėdės gyvenvietės 0,1 ha dydžio dalis, tyrinėta 1990­-1991 m. XV-XVI a. kapų apardytame X­-XIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta molinių ir akmeninių pasvarų, akmeninių galąstuvų, lipdytos, apžiestos ir žiestos keramikos, gintaro.

800 m į ŠR nuo piliakalnio yra VIII­-XIII a. kapinynas, tyrinėtas 1961­-1962, 1987, 1993 ir 1995 m. 800 m į PR nuo piliakalnio, 7 ha plote yra IX-­XIII a. vidurio gyvenvietė, tyrinėta 1987­-1989 ir 1996 m. Jos santykis su piliakalniu ir jo papėdės gyvenviete neaiškus.

1976, 1983-­1984 m. piliakalnį tyrinėjo V. Žulkus. Ištirtas bendras 263 m² plotas, rasti iki 2,5 m storio kultūriniai ir supiltiniai sluoksniai su medinių stulpinės konstrukcijos įtvirtinimų liekanomis, laužavietėmis, stiklo karoliu, geležiniu peiliu, kniedėmis, smiltainio verpstuko fragmentu, lipdyta, apžiesta ir žiesta keramika, gintarais. XIV a. piliakalnio aikštelėje stovėjo šventykla ­ observatorija dangaus kūnams stebėti.

Piliakalnyje stovėjo Palangos pilis, kurią 1161 m. puolė ir birželio 15 d. užėmė danai. Palanga kaip kuršių pilis minima 1253 m. Pagal istorinę tradiciją apie XIV a. vidurį iš Palangos kunigaikštis Kęstutis jėga išsivežė vaidilutę Birutę, tapusia jo žmona.

Piliakalnis datuojamas IX-­XIV a.

Yra Palangos P dalyje, 200 m į PV už Gintaro muziejaus (pasiekiama palei jūrą (už kopų) einančia Meilės alėja iš Š).

Lit.: Kolupaila, 1935; Žulkus, 1977; 1984b; 1985; 1986; 1992a; 1992b; 1994; 1997; 1999, p. 30-­94; Жулкус, 1987; с. 31-­34; Žulkus, Klimka, 1989, p. 35­-56, 73­-93; Klimka, 1986; Daugudis, 1992b, p. 67­-68; 1995, p. 138; Dakanis, 1994, p. 48 (Nr. 34); Zabiela, 1995a, p. 242-243 (Nr. 56); 1997a, p. 133-­135, 137.