Piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga PV-ŠR kryptimi, 75x38 m dydžio. PR šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 28 m ilgio, 20 m pločio terasa, į PR nuolaidėjanti per 2 m. ŠR šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 9 m pločio terasa, per 1,5 m nuolaidėjanti į ŠR. V šlaite buvo 4 m pločio, 1,5 m gylio griovys ir ant jo krašto supiltas pylimas (aptikti tyrinėjimų metu, pylimas sunaikintas). Šlaitai statūs, 27 m aukščio.
Piliakalnis labai apardytas arimų (nuarta mažiausiai 1 m), dirvonuoja, ŠV šlaite auga pušų ir berželių guotas.
Piliakalnis žinomas ir Drageliškių vardu.
1933 m. P. Tarasenka aikštelėje ir V šlaite ištyrė 144 m2 plotą, aptiko iki 1 m storio kultūrinį sluoksnį su geležiniais strėlių antgaliais, yla, puodo rankena, pjautuvu, žalvarine skardine ir lankine segėmis, žiedu, akmeniniais kirviais, kauliniais smeigtukais, strėlėmis, adikliu, šiferiniu ir moliniais verpstukais, liejimo formomis, lygia, brūkšniuota, grublėta ir žiesta keramika, gyvulių kaulais.
Visose papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Apie 600 m į PR, Drageliškių kaime 1934 m. rastas XIV a. pirmosios pusės sidabrinių lydinių ir papuošalų lobis.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - XIII a.
Pasiekiamas Dusetų-Užpalių keliu, Vosgėliuose pasukus į kairę (P) ir pavažiavus 850 m (yra dešinėje (V) nuo kelio).
Lit.: Покровский, 1899, c. 41; Tarasenka, 1934, p. 416-417; 1956, p. 29; Tapaceнко, 1952, с. 90; LAA, p. 185-186 (Nr. 838).
