Piliakalnis įrengtas ilgoje siauroje kalvoje tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų. Aikštelė ovali, pailga Š–P kryptimi, 47x19 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta žiestos keramikos. Ji apjuosta pylimu, kuris aukščiausias galuose: Š – 2,5 m aukščio, 22 m pločio (jame matyti molio tinko), P – 1 m aukščio, 6 m pločio. Pylimus aikštelės šonuose jungia 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimėlis. Šlaituose, 10–16 m žemiau aikštelės iškastas griovys, kurio šonuose supiltas pylimas. Š pusėje yra 8 m pločio dugne, 40 m pločio viršuje, 11 m gylio griovys, P šlaite – 8 m pločio dugne, 30 m pločio viršuje, 7 m gylio griovys. Abu grioviai V ir R šlaituose jungiasi 5 m pločio, 1 m gylio grioviu, kuris R šlaite turi iškilimus – greičiausiai vandens srauto stabilizatorius. Jų išorinėje pusėje, V ir R šlaituose supiltas 1 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kurio statesnis išorinis 4 m aukščio šlaitas pereina į kalvos šlaitą. Pylimai šonuose lenkdamiesi kyla į ožnugarį susiliedami su jo šlaitais. Piliakalnio šlaitai iki griovio statūs, dirbtinai pastatinti, 16 m aukščio, nuo pylimų žemyn – dar 25 m aukščio, kiek mažiau statūs.

Į P nuo piliakalnio, už griovio esančioje kalvoje-ožnugaryje yra papilys. Aikštelė ilgo stačiakampio formos, pailga Š–P kryptimi, 130x10 m dydžio, iškiliu viduriu. Papilys galuose įtvirtintas pylimais ir grioviu. Š aikštelės krašte supiltas 1 m aukščio, 9 m pločio pylimas, P krašte – 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 16 m pločio, 2 m gylio lanko formos griovys, už kurio supiltas antras 7 m pločio, 0,5 m aukščio pylimas. Šlaitai statūs, 10–28 m aukščio.

Piliakalnis apardytas aikštelėje ir pylime iškastų duobių: Š pylimas dalinai nukastas į aikštelės ŠV kraštą, kur dabar stovi paminklinis akmuo A. Smetonos apsilankymui piliakalnyje 1934 m. priminti. Jis kelis kartus tvarkytas: ŠR ir P piliakalnio bei ŠR papilio šlaituose įrengti laiptai, papėdėje pastatytas medinis ženklas, kiek prakirsti medžiai ir krūmai. Dabar piliakalnis ir papilys apaugę pušimis.

Dar vienas nutolintas gynybinis įrenginys – greičiausiai sargybinio bokšto vieta (N55°22’26.9"; E25°59’25.6") įrengtas atskiroje Linkmeno ežero R krante esančioje kalvoje, 180 m į R nuo Ginučių piliakalnio. Aikštelė – tik 1 m skersmens, iš visų pusių apjuosta žiediniu 8 m pločio, 1 m aukščio pylimu. V šlaite, 2 m žemiau pylimo viršaus yra natūrali 8 m ilgio terasa. Įtvirtinimas apardytas aikštelėje ir terasoje iškastų duobių. Šlaitai statūs, 10 m aukščio, PV į ežerą – 16 m aukščio. Dabar apaugęs pušimis.

V pašlaitėje 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, įrengta Papiliakalnės piliakalnio papėdės gyvenvietės vietoje. Joje rasta žiestos keramikos, puoštos lygiagrečių linijų ornamentu.

XIX a. 7 dešimtmetyje piliakalnį kasinėjęs S. Gimžauskas rado tik molio tinko. Piliakalnyje stovėjo Linkmenų pilis, minima 1373 m. Pilis buvo sunaikinta 1433 m. vasario pradžioje Livonijos ordino puolimo metu.

Piliakalnis datuojamas XIV–XV a. pirmąja puse.

Pasiekiamas Kimbariškės–Ginučių keliu (yra dešinėje, ties Linkmeno ežero Š galu). Atskiras įtvirtinimas pasiekiamas iš šio kelio ties Linkmeno ežero Š galu pasukus į kairę (R) miško keliuku, už 350 m (yra kairėje (V) nuo keliuko, prieš poilsinę ežero krante).

Lit.: Dowojna-Sylwestrowicz, 1890; Покровский, 1893, c. 50; Batūra, 1966a, p. 34–42; Tyla, 1966, p. 25–27; Rimantienė, 1966, p. 17–18; LAA, p. 64–65 (Nr. 216); Baranauskas, 2003, p. 68, 83.