Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje esančioje atskiroje kalvoje, Murlės kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga PV-ŠR kryptimi, 28x25 m dydžio, iki 1 m iškiliu viduriu. Aikštelę šlaituose, 4 m žemiau juosia 3,5 m pločio į išorę nuolaidėjanti terasa. ŠV ir R šlaite, 6 m žemiau pirmosios terasos yra antra 1-2 m pločio terasa, 8 m žemiau kurios, 6 m aukščiau papėdės, Š šlaite yra trečia 3 m pločio terasa. PV šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 20 m ilgio, 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys, kurio PV pakraštyje supiltas 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio, PV šlaitas 5-6 m aukščio, viršutinėje dalyje dirbtinai pastatintas.
Aikštelę apardė jos pakraščiuose iškasti apkasai, terasą PV šlaite - duobės. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę tankiais lapuočiais.
1993 m. K. Katalynas aikštelės PV dalyje ištyrė 2 m2 dydžio šurfą, rado iki 45 cm storio kultūrinį sluoksnį, lipdyto puodo šukę.
ŠR piliakalnio papėdėje, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1993 m.). Iki 1 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. Apie 1 km į PV buvo X-XI a. pilkapiai (tyrinėti 1852-1853 ir 1925 m., vėliau sunaikinti). 800 m į ŠV yra XVI-XVII a. Rokantiškių piliavietė.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Naujosios Vilnios PV krašte iš Pergalės gatvės ties bažnyčia paėjus per krūmus ir mišką į dešinę (PV) 300 m.
Lit.: Dakanis, 1992b, p. 102; 1994, p. 57 (Nr. 60); Zabiela, 1995a, p. 248 (Nr. 71).