Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Paviršupės upelio dešiniajame krante, ties santaka su bevardžiu upeliu. Aikštelė trapecinė, pailga ŠR-PV kryptimi, 30 m ilgio, 20 m pločio ŠR dalyje, kiek nuolaidėjanti į PV. Jos Š krašte iškastas 8 m pločio, 0,6 m gylio griovys, už kurio supiltas 2,5 m aukščio, 14 m pločio pylimas. Už pylimo iškastas antras 5 m pločio, 1 m gylio griovys. Šlaitai į upelius statūs, 8-10 m aukščio. Papėdėje rastos trinamosios girnos.

ŠV šlaitas eroduoja. Piliakalnis yra lapuočių miške.

Jis žinomas ir Virbalgirio vardu.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Virbalio-Pajevonio plentu, ties Virbalgirio miško Š kraštu pro sodybą pamiške pasukus į dešinę (V), už 2 km, už labiau krūmais apaugusios buvusios laukymės kairėje ties miško kampu pasukus į kairę (P), į mišką, ir paėjus 260 m keliuku (yra kairėje (R), prieš jam leidžiantis į upelio slėnį).

Lit.: Dakanis, 1994, p. 57 (Nr. 61); Zabiela, 1995a, p. 259 (Nr. 102).