Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos centrinėje dalyje, Šventės kairiajame krante, 120 m į P nuo Tauragno ežero. Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 16x10 m dydžio. Jos P krašte supiltas 0,2 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas, kurio 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 1 m gylio griovį, už kurio yra 0,2 m aukščio, 6 m pločio antras pylimas. Aikštelės Š krašte supiltas 0,9 m aukščio, 11 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m šlaitas leidžiasi į 25 m ilgio, 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas, iškastas antras 3,5 m pločio, 0,3 m gylio griovys, supiltas trečias 0,8 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas, iškastas trečias 3 m pločio, 0,2 m gylio griovys ir supiltas ketvirtas 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Pirmus griovius šlaituose jungia nežymi terasėlė. Šoniniai šlaitai statūs, 10-12 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, R šlaitas eroduoja. Aikštelė dirvonuoja, jos pakraščiuose auga kelios pušys, šlaitai apaugę lapuočiais, kurie kalvos galuose kertami. Į piliakalnio kalvą iš Š ir P pusių įrengti laiptai.

PV papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos.

650 m į ŠR yra VI-VIII a. pilkapynas (tyrinėtas 1999 m.).

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Tauragnų-Kirdeikių plentu pavažiavus 750 m nuo sankryžos į Lamėstą (yra 200 m į kairę (Š) nuo plento).

Lit.: Покровский, 1899, c. 39; LAA, p. 167 (Nr. 749); Zabiela, 2001a, p. 55-56.