Piliakalnis (Šanto Kalnelis) įrengtas Mūšios ir Šventosios dešiniuosiuose krantuose, jų santakoje esančiame kranto kyšulyje. Aikštelė trapecinė, orientuota Š-P kryptimi, 25 m ilgio, 40 m pločio P gale, 20 m - Š. Aikštelė galuose įtvirtinta puslankio formos pylimais ir grioviais. P aikštelės pusėje iškastas 40 m ilgio, 9 m pločio, 2 m gylio griovys 5 m pločio dugnu, už kurio supiltas 45 m ilgio, 3 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Jo išorinis P šlaitas leidžiasi į 30 m pločio, 2 m gylio daubą, kurios R ir V galai virsta griovomis. Š šlaite, 2 m žemiau aikštelės, iškastas 12 m ilgio, 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 12 m ilgio, 0,8 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Jo išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į antrą 12 m ilgio, 3 m pločio, 0,3 m gylio griovį, už kurio kyla antras 10 m ilgio, 0,8 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Pastarojo išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 40 m ilgio piliakalniui nepanaudotą kyšulio dalį lygiu paviršiumi - terasą. Šlaitai statūs, 6-12 m aukščio.

Piliakalnį apardė arimai bei apkasai, Š pylimų ir griovių V dalį nuplovė Mūšia. Piliakalnis sužalotas 2000 m. tiesiant elektros liniją: nustumta 8-10 m pločio aikštelės Š dalis su visais pylimais, aikštelės V dalyje pastatytas stulpas su atrama. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais.

1 km į P yra I tūkst. vidurio pilkapynas, 350 m į PV Mūšios pakrantė vadinama alka.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Ukmergės-Utenos plento priešais Mūšią pasukus žvyrkeliu į dešinę (PR) Zujų link, už 200 m pasukus į kairę (ŠR) ir pavažiavus 300 m lauko keliuku palei elektros liniją (ji kerta piliakalnį).

Lit.: LAA, p. 195; Zabiela, 1995a, p. 260 (Nr. 104).