Piliakalnis įrengtas Šventosios kairiojo kranto aukštumos kampe, netoli jos santakos su Duoburėliu, jo dešiniajame krante. Aikštelė trikampė, pailga ŠR-PV kryptimi, 18 m ilgio, 13 m pločio ŠR krašte. Čia iškastas 6 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 3,6 m aukščio, 12 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 11 m pločio, 2 m gylio antrą griovį. Už jo supiltas antras 25 m ilgio, 0,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas. ŠV ir PV šlaituose, 3 m žemiau aikštelės yra 2-3 m pločio terasa, išeinanti į pirmąjį pylimą aikštelės ŠR krašte. Šlaitai į slėnius statūs, 17 m aukščio.

Piliakalnio ŠV šlaitas nuslinkęs, pats piliakalnis apaugęs pušimis bei lapuočiais medžiais (Š šlaitas).

ŠR-R papėdėje, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Ukmergės-Žemaitkiemio plentu dešinėje pravažiavus kolektyvinius sodus ir už Duoburio upelio pasukus į kairę (ŠV) lauko keliuku, per dirvoną paėjus 500 m (yra pušelėmis apaugančio lauko PV kampe).

Lit.: LAA, p. 75 (Nr. 265).