Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, tarp 2 bevardžių upelių. Aikštelė ovali, pailga PV-ŠR kryptimi, 43x25 m dydžio. Jos ŠR gale iškastas 12 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 3,5 m aukščio, 12 m pločio pylimas, už jo iškastas antras 10 m pločio, 3,6 m gylio griovys 2 m pločio dugnu. Už griovio supiltas antras 110 m ilgio, 3 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio P galas remiasi į statų šlaitą, o ŠV pasisuka į V ir eina piliakalnio V šlaitu žemiau aikštelės, pamažu virsdamas terasa. Aikštelės PV gale supiltas 0,6 m aukščio, 5 m pločio pylimas, 4 m žemiau kurio iškastas 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 7,5 m pločio antras pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Už šio pylimo, 6 m žemiau, kalvos smaigalyje yra 12 m ilgio, 11 m pločio terasa. Pirmieji pylimai buvo ir aikštelės Š krašte, antrieji pylimai ir pirmas griovys irgi jungėsi Š šlaite (čia jie vietomis jau virtę terasa). Šlaitai statūs, 21 m aukščio.

Piliakalnis dirvonuoja, į jį iš Š pusės įrengti laiptai. Į Š ir ŠR nuo piliakalnio, 6 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos.

1936 m. birželio 18-19 d. P. Tarasenka aikštelės V dalyje ištyrė 10 m² dydžio plotą, aptiko 0,8 m storio kultūrinį sluoksnį su moliniu verpstuku, lygia ir grublėta keramika.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Valų-Kazliškių keliu neprivažiavus Berzgainių kaimo kapinių (kairėje kelio pusėje, prieš kelio posūkį į dešinę, ant kalvos), pasukus keliu į kairę (R), pavažiavus 770 m ir pasukus į dešinę (P), už 100 m.

Lit.: Tarasenka, 1956, p. 62; LAA, p. 39-40 (Nr. 80); Zabiela, 1991, p. 26, 28.