Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Jūros upės krante. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 30x27 m dydžio. Pakraščiuose ji apjuosta 0,3-5,5 m aukščio, 6-33 m pločio pylimu (aukščiausias ŠV krašte), kurio išorinis 7,5 m aukščio ŠV šlaitas leidžiasi į 20 m pločio, 2 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 6 m pločio, 0,3 m aukščio pylimas. Šlaitai statūs, iki 25 m (PR) aukščio.

Aikštelė apardyta arimų, jos ŠR kraštas išgriuvęs. Aikštelė ir pylimas nukirsti, šlaitai apaugę lapuočiais.

Piliakalnis žinomas ir Oplankio vardu.

Į Š ir V nuo piliakalnio, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1990-1992 m.). Joje rasta laužaviečių, molinis verpstukas, akmeninis galąstuvas, grublėtos ir lygios keramikos, gyvulių kaulų. 200 m į Š nuo piliakalnio, šalia papėdės gyvenvietės yra V-VI a. kapinynas, tyrinėtas 1897-1898 ir 1990 m.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Greižėnų-Vilkyškių kelio, ties laukų PR kraštu (Jūros slėnio pakraščiu) pasukus į kairę (ŠR) ir paėjus 450 m (yra dešinėje, ties didesniu lauko posūkiu į R).

Lit.: Bezzenberger, 1900, p. 135-136; Crome, 1937, p. 124 (Nr. 1); 1938, p. 191; LAA, p. 118 (Nr. 489); Asadauskas, 1992, p. 87-89; Asadauskas-Žvirblis, 1992, p. 9-10, 24-33.