Piliakalnis buvo įrengtas į pelkę įsiterpusioje ilgoje siauroje kalvoje. Aikštelė buvo labai ištęsto ovalo formos, pailga Š-P kryptimi, apie 130x15 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, apie 5 m aukščio.
Piliakalnį apardė Naujųjų laikų senkapis, R ir P dalį nuplovė upelis, XX a. pirmojoje pusėje beveik visiškai nukastas eksploatuojant karjerą, vėliau dar aplygintas melioruojant. Išliko tik Š-P kryptimi pailga, 38x13 m dydžio viršumi, 0,5 m aukštesniu Š galu, 4 m aukščio dirvonuojanti kalvelė bei į ŠR nuo jos prie Švenčionių-Švenčionėlių plento esantis 4 m aukščio kauburys, ant kurio stovi aukštos įtampos elektros stulpas.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.
Lit.: Покровский, 1893, c. 53; Tarasenka, 1928, p. 221; Zabiela, 1995a, p. 247 (Nr. 68).