Piliakalnis (Pilies Kalnas) įrengtas aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 45x40 m dydžio. Joje buvo randama akmeninių ir geležinių kirvių bei kitų radinių. Aikštelės V pusėje supiltas 0,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinėje (V) pusėje yra 30 m ilgio R-V kryptimi, 40 m pločio aukštumos dalis, iškilusi per 2 m - galbūt priešpilis. Jos 2 m aukščio ŠV šlaitas leidžiasi į 20 m pločio terasą, kurios 2 m aukščio ŠV šlaitas vėl leidžiasi į kitą 6 m pločio terasą 2 m aukščio išoriniu šlaitu.
Į PR nuo piliakalnio yra papilys (Parškalnis), įrengtas atskiroje didelėje kalvoje, esančioje tarp Melnyčios upelio ir Paršežerio pakrantės raistų. Aikštelė apvali, 125 m skersmens. Joje rasta žiestos keramikos, molio tinko. Jos V krašte yra 0,7 m aukščio, 7 m pločio pylimas. V papėdėje, 8 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas.
Piliakalnis ir papilys labai apardyti arimų. Piliakalnio šlaitai statūs, 15-20 m aukščio, papilio šlaitai vidutinio statumo, 8-12 m aukščio. Piliakalnis dirvonuoja, tačiau palengva apauga lapuočiais. Papilys dirvonuoja.
600 m į ŠR yra V-XI a. senkapis. 400 m į V esanti aukščiausia apylinkės kalva vadinama Sargikalniu. 1 km į ŠR skersai per tarp Paršežerio ir Lūksto ežerų esančias pelkes ir Sietuvos upelį veda kūlgrinda.
Piliakalnyje stovėjo Paršpilio pilis (minima 1385, 1387, 1393 m.; 1384 ir 1395 m. nurodoma buvus tik piliavietę).
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIV a.
Pasiekiamas Laukuvos-Varnių (per Drobūkščius) keliu Burbiškiuose pasukus į dešinę (PR) ir pavažiavus 1 km (yra už sodybos dešinėje (PV), priekyje).
Lit.: Покровский, 1899, c. 142; Krzywicki, 1906, p. 37-38, 56, 65, 66; Kšivickis, 1928, p. 38-39, 57, 66, 67, 68; Крживицкий, 1909, с. 105, 117, 118, 122, 123; LAA, p. 45 (Nr. 112); Baranauskas, 2003, p. 62, 86.