Piliakalnis (Žydkapiai) įrengtas aukštumos kyšulyje, juosiamame daubų, besileidžiančių į Nemuno slėnį, 800 m į R nuo Burgaičių piliakalnio. Aikštelė keturkampė, pailga PV-ŠR kryptimi, 40x30 m dydžio. Jos PV pusėje supiltas tiesus 30 m ilgio, 2 m aukščio, 23 m pločio pylimas, kurio 3,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į užlygintą griovį. Viršutinė 6-7 m aukščio šlaitų dalis pastatinta.

100 m į PR nuo piliakalnio, kitapus daubos yra priešpilis (Balnakalnis). Aikštelė trapecinė, pailga ŠR-PV kryptimi, 35 m ilgio, 15 m pločio ŠR gale, 7 m pločio PV. ŠR jos krašte supiltas 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas. PV krašte supiltas 1,8 m aukščio, 20 m pločio pylimas, už kurio iškastas 16 m pločio, 2 m gylio griovys.

Piliakalnio ir priešpilio šlaitai statūs, 17 m (priešpilio) - 25 m (piliakalnio) aukščio.

Piliakalnis labai suardytas jame XVIII-XX a. pirmoje pusėje įrengus žydų kapines, 1944 m. aikštelės pakraščiais ir šlaituose iškasus apkasus, PR šlaite ­ prieštankinį griovį. Piliakalnio aikštelėje dauguma želdinių iškirsta, likę tik stambiausi medžiai, teritorija tvarkant žydų kapus iš PV pusės aptverta, šlaitai apaugę medžiais. Priešpilis apardytas arimų, dirvonuoja, šlaitai apauga medžiais.

Piliakalnis žinomas ir Sudargo vardu.

1970 m. R. Kulikauskienė padarė pylimo R galo pjūvį, aikštelėje ištyrė 2 plotus ­ iš viso 72 m². Pylimas supiltas per du kartus. Ankstyvasis 1 m aukščio pylimas plūktas iš molio, išorinėje pusėje tvirtintas akmenimis. Jo išorėje iškastas griovys. Šie įtvirtinimai datuojami pirmaisiais amžiais po Kr. Šiam laikotarpiui priklauso po vėlyvu pylimu aptiktas 25 cm storio kultūrinis sluoksnis. Jame rastas židinys, geležinis peilis-pjautuvėlis, kaulinės ylos fragmentas, lygi ir grublėta keramika, gyvulių kaulai. II tūkst. pradžioje pylimas paaukštintas ir praplatintas ant jo supilant dalį kultūrinio sluoksnio, jį užplūkiant 1 m storio molio sluoksniu. Šiam laikotarpiui priklauso ir sukamųjų girnų apatinio akmens fragmentas.

1970 m. P. Kulikauskas priešpilio PV dalyje ištyrė 57,5 m² plotą. Padarius pylimo pjūvį paaiškėjo, kad jis irgi supiltas per 3 kartus. Apatinis 0,8 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas supiltas iš smėlio. Jame stovėjo medinė statmenų rąstų užtvara, kuri sudegė. Vėliau pylimas paaukštintas ir praplatintas į išorę. Ant jo pastatyta medinė užtvara, sudaryta iš stačių ir gulsčių 6-15 cm storio rąstų. Užtvaros aukštis buvo daugiau kaip 1,5 m. Piliakalnyje rastas geležinis įmovinis ietigalis, akmeninio kirvio ir trinamųjų girnų fragmentai, lygios keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Sudargo - Ramoniškių plento (184), neprivažiavus Sudargo centro, kalvos vidurinėje dalyje pasukus į dešinę (ŠR) ir gatvele pavažiavus iki galo - iš viso 600 m. Priešpilis pasiekiamas neprivažiavus tos pačios gatvės galo, pasukus į dešinę (R) kita gatvele - iki jos galo.

Lit.: Radziukynas, 1909, p. 20-21; Mickevičius, 1937, p. 103; Kulikauskienė, Kulikauskas, 1972, p. 11-14; LAA, p. 157 (Nr. 692-693); Kulikauskas, 1975, p. 105-119; 1982, p. 28, 36­ 37, 47, 62; LAA, p. 157 (Nr. 692); Zabiela, 1991, p. 27, 35.