Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Bartuvos kairiajame krante. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga Š-P kryptimi, 100x60 m dydžio. Jos P ir V pakraščiuose buvo supiltas apie 150 m ilgio lanko formos pylimas (aptiktas tyrinėjimų metu), kurio išorėje iškastas griovys (iš jo išliko 50 m ilgio, 24 m pločio viršuje, 4 m pločio dugne, 6 m gylio ŠR dalis). Šlaitai statūs, 10-11 m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas XVI-XVII a. jame įsikūrus dvarui (užlygintas griovys, nukastas pylimas, dirbama ir įvairiais pastatais užstatyta aikštelė), R šlaitas nuplautas. Dabar piliakalnis yra miestelyje: aikštelės V dalyje užveistas sodas, P, R ir Š stovi 4 didesni pastatai, PR aikštelės dalis išlyginta, performuota ir išasfaltuota.

Į P nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rastos dvejos trinamosios girnos.

1985 m. I. Jablonskis piliakalnio V dalyje ištyrė 60 m² dydžio plotą, aptiko 0,8 m aukščio pylimo liekanas. Pylimas buvo rekonstruotas 3 kartus. Pirmasis 2,35 m pločio pylimas krautas iš akmenų, stambesnius dedant į kraštus. Vėliau pylimas praplėstas į išorę iki 3,5 m pločio sukraunant daugiau akmenų. Jo viršuje stovėjo medinė gynybinė siena. Šiai sudegus pylimas praplėstas į abi puses iki 6,6 m supilant molio sluoksnį, imamą iš išorėje iškasto griovio. Piliakalnyje aptikta lipdytos ir vėlyvos žiestos keramikos.

Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minimos kuršių Mosėdžio vietovės pilis.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia - XIII a.

Pasiekiamas važiuojant į Mosėdžio centrą Bartuvos kairiajame krante, už autobusų stotelės pasukus į dešinę (P) ir pavažiavus 100 m (įvažiuojama į aikštelę).

Lit.: LAA, p. 111 (Nr. 455); Jablonskis, 1986; Zabiela, 1991, p. 27, 36-37.