Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Audros kairiojo kranto slėnio atšakos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga PV-ŠR kryptimi, 48x29 m dydžio, smailesniu Š galu. Pašlaitėje piliakalnis buvo apjuostas 3 m pločio, 2 m gylio grioviuq (aptiktas tyrimų metu). Šlaitai statūs, 4-4,5 m aukščio, išskyrus 15 m aukščio ŠR.
Piliakalnis apardytas ariant, V šlaitas nukastas žvyrui. Jis dirvonuoja, aikštelės pakraščiuose auga paskiri medžiai.
Aplink piliakalnį, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos keramikos, šlako, gyvulių kaulų.
1909-1910 m. L. Kšivickis ištyrė visą aikštelę - apie 915 m2. Kultūrinio sluoksnio storis pakraščiuose siekė iki 1,2 m. Čia buvo supiltas pylimėlis. Centrinę aikštelės dalį juosė 5-8 m pločio, iki 1 m gylio griovys. Kultūriniame sluoksnyje aikštelės pakraščiuose aptikti akmenų grindiniai, buvę dviem horizontais: tankesni - labiau paviršiuje ir padriki - arčiau įžemio. Rasta titnaginių gremžtukų, akmeninių įtveriamųjų ir su skyle kotui kirvių dalių bei išgrąžų, galąstuvų, molinių svorelių; kaulinių smeigtukų, kabliukų, adiklių, ylų, strėlių; geležinių ylų, peilių, pjautuvėlis, kabliukas, žalvarinių smeigtukų dalių, sidabro gabalėlis, lygios ir brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų ir kt. 2003 m. A. Simniškytė piliakalnio V papėdėje ištyrė 16 m2, aptiko kultūriniu sluoksniu su brūkšniuota ir lygia keramika užpildytą 3 m pločio, 2 m gylio griovį.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - I tūkst. pradžia.
Pasiekiamas iš Kriaunų-Jūžintų kelio (pro Lašus), už 1,3 km nuo paskutinių Lašų sodybų, ties antru didesniu kelio posūkiu į V pavažiavus pro sodybą į dešinę (V) 150 m.
Lit.: Покровский, 1899, c. 46; Крживицкий, 1913, c. 302, 303, 306-309, 310-316; Krzywicki, 1914b; 1957, p. 424-425; Sagan, 1934, p. 178-179; LAA, p. 134 (Nr. 574).
