Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Varduvos dešiniajame krante, santakoje su Pagardeniu (Cedronu). Aikštelė keturkampė, pailga Š-­P kryptimi, 40x35 m dydžio, 2,5 m žemesniu R šonu. Jos P krašte supiltas 35 m ilgio, 2 m aukščio, 28 m pločio pylimas, už kurio iškastas dabar jau užslinkęs griovys. Šlaitai statūs, 12 m aukščio.

Piliakalnis apardytas 1637-­1639 m. jame įrengiant kalvarijas: aikštelės Š gale stovi mūrinė 4 stoties koplyčia „Viešpats Jėzus suimamas“, ant P pylimo - medinė 5 stoties koplyčia „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“ ir mūrinė Kristaus suėmimo skulptūra. Š šlaitas apardytas kelio į koplyčias. Piliakalnis dirvonuoja, V šlaite auga keli medžiai. Piliakalnis žinomas ir Varduvos (1964­-1988 m., iki 1639 m. - Gardai) ar Kalvarijos vardais.

Į ŠR nuo piliakalnio, kitapus Varduvos, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. 250 m į Š yra IX­-XIII a. kapinynas, tyrinėtas 2002 m.

2004 m. B. Dakanis ties P koplyčios laiptais ištyrė 4 m² dydžio plotą, rado žiestos keramikos šukę su horizontaliomis linijomis.

Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Gardai.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.

Pasiekiamas Žemaičių Kalvarijoje nuo centro pavažiavus Alsėdžių link 200 m Alsėdžių gatve (yra kairėje gatvės pusėje, tik pervažiavus Varduvą).

Lit.: Krzywicki, 1906, p. 9, 12, 39, 80; Kšivickis, 1928, p. 9, 12, 41, 81; LAA, p. 175 (Nr. 786).