Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiajame ir Pilupio dešiniajame krante esančiame
kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga V–R kryptimi, 10x9 m dydžio, iš visų pusių
buvusi apjuosta pylimu (jos Š kraštą su čia buvusiu pylimu nuplovė Pilupis). Dabar
likusi pylimo dalis aikštelę juosia iš R, P ir V. Pylimas yra 1,5 (P)–4,5 m aukščio (V), 7 m
(P)–20 m pločio (V). R jo dalis iki 2,5 m aukštesnė, žiūrint iš šono piliakalniui suteikia
balno siluetą. V pašlaitėje iškastas 4 m pločio, 0,8 m gylio (dabar jis išplatintas iki 15 m
pločio, 2 m gylio) griovys. ŠR šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra terasa – nepanaudota
aukštumos kyšulio dalis. Šlaitai statūs, 12–30 m aukščio. Aikštelė dirvonuoja, Š šlaitas
apaugęs krūmais. Piliakalnis pradėtas tvarkyti: nuo didžiosios jo dalies nukirsti
krūmai, V pusėje įrengti laiptai. Piliakalnis minimas ir Mikutiškių vardu.
V, P ir R papėdėse 1 ha plote yra I tūkst. – II tūkst. pradžios papėdės gyvenvietė
(tyrinėta 1969 m.). Iki 0,8 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotos,
grublėtos ir žiestos keramikos, židinys.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas iš Alytaus–Panemuninkų plento ties Praniūnais (Kibirkščiais) pasukus į
dešinę (R), už 800 m (yra kiek kairiau).
Lit.: Wejtko, 1889, p. 896–897 (III); Radziukynas, 1909, p. 17–18; Andrašiūnaitė, 1970; LAA,
p. 148 (Nr. 649); Gliogeris, 1992, p. 66; Tarasenka, 1997, p. 36–37.