Piliakalnis įrengtas aukštumos kampe, Smeltalės kairiajame krante. Aikštelė beveik apskrita, 40-­42 m skersmens. Ją iš R, Š ir V lanku juosia 2,5 m aukščio, 12 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas - 5 m aukščio. Pylime 1998 m. fiksuoti mažiausiai 5 skirtingi sluoksniai. Šlaitai statūs, 10 m aukščio.

Piliakalnis apardytas Tarybinės Armijos apkasų. Jis apaugęs lapuočiais medžiais.

Piliakalnis žinomas ir Liliškių bei Piliališkių vardais.

Į Š ir ŠR nuo piliakalnio 0,6 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1982 ir 1984 m.). Iki 0,9 m storio I tūkst. pr. Kr. antrosios pusės - XIII a. kultūriniame sluoksnyje aptikta stulpaviečių, židinių, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos, sukamųjų girnų dalis, molinis verpstukas. Gyvenvietė iš Š pusės I tūkst. viduryje buvo įtvirtinta 2 m aukščio, 9 m pločio pylimu, piltu iš smėlio ir sutvirtintu moliu. 300 m į R nuo piliakalnio yra VIII-­XIII a. senkapis, tyrinėtas 1903 ir 1984 m.

Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Laistai.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.

Pasiekiamas nuo Žardės piliakalnio 600 m einant į PR per geležinkelį.

Lit.: Hollack, 1908, p. 89­-90; Crome, 1937, p. 125 (Nr. 25); 1939, p. 287; LAA, p. 92 (Nr. 358); Žulkus, 1984a; Tebelškis, 2000, p. 129­-131.