Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto (dabar Kauno marių) aukštutinės terasos šlaite. Aikštelė keturkampė, pailga PV­-ŠR kryptimi, 36x22 m dydžio. Jos PV krašte supiltas 2 m aukščio, 14,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 40 m ilgio, 17 m pločio, 2 m gylio griovys. ŠR šlaite, 3 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 25­-27 m aukščio.

Į PV nuo piliakalnio griovio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė ovali, pailga Š­-P kryptimi, 4x3 m dydžio, iš visų pusių apjuosta 2 m aukščio, 8 m pločio pylimu, kurio išoriniai šlaitai ­ 4 m aukščio. V pylimo šone yra įvažiavimas.

ŠR piliakalnio šlaitas griūva į Kauno marias, aikštelė ir pylimo ŠV galas apardyti I Pasaulinio karo apkasų. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, priešpilis dirvonuoja.

Į Š ir V nuo piliakalnio 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų (Š dalis užlieta Kauno marių). 1 km į Š nuo piliakalnio buvo II tūkst. pradžios - XV a. senkapis, tyrinėtas 1913 m. (užlietas Kauno marių).

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Kauno­-Piliuonos plentu (yra 150 m į kairę (ŠR) nuo jo).

Lit.: Tarasenka, 1956, p. 84-­85; 1958 09 23; LAA, p. 123 (Nr. 513); Tarasenka, 1997, p. 48­-49.