Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 23x15 m dydžio. ŠV aikštelės krašte supiltas 12,5 m pločio, daugiau nei 2 m aukščio pylimas, už kurio iškastas 30 m pločio, 2 m gylio griovys. Aikštelės PR krašte yra 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. PR šlaite, 8 m žemiau aikštelės yra trikampė 23x25 m dydžio terasa. PV šlaite griovio lygyje yra 6 m pločio terasa, besijungianti su PR terasa. Šlaitai nuo slėnio statūs, 30 m aukščio.

Piliakalnį apardė 1915 m. aikštelės viduryje pastatytas betoninis bunkeris, kuriam užpilti panaudota ŠV pylimo žemė (nukastas beveik visas pylimas), o pačioje aikštelėje dabar styro 4 m aukščio kauburys. Aikštelė dirvonuoja, joje auga kelios pušys, P šlaitas nukirstas, Š šlaite ­- krūmai.

Piliakalnis minimas ir Kleboniškio ar Pekelkos vardais.

Š ir P pašlaitėse 3,5 ha plote yra I tūkst. antrosios pusės - XIV a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1938, 2001­-2004 m.). Iki 85 cm storio kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, galąstuvas, grublėtos bei žiestos keramikos, gyvulių kaulų. 500 m į PR yra II-­XVI a. Radikių kapinynas, tyrinėtas 1959, 1967 m.

1911 m. piliakalnį tyrinėjo L. Kšivickis, tačiau jame nieko nerado. Tyrimų apimtys nežinomos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Kauno­-Lapių plentu (yra kairėje (Š) nuo jo).

Lit.: Krzywicki, 1928, p. 155; Tarasenka, 1958 09 20; LAA, p. 95 (Nr. 377); Žalnierius, 2002b; 2004.