Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Aikštelė beveik keturkampė, pailga R-V kryptimi, 12x9 m dydžio. Jos R krašte supiltas 3,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 17 m pločio, 2 m gylio griovį. PV šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 37 m aukščio. Piliakalnis apaugęs paskirais krūmais, šlaitų apatinėje dalyje - lapuočiais.
Piliakalnio Š papėdėje 1,5 ha plote buvo I tūkst. pr. Kr. - XIII a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1985-1986 ir 1997 m.). Jos iki 1,5 m storio kultūriniame sluoksnyje aptikta pastatų liekanų, titnaginių grandukų, gremžtukų, skelčių, nuoskalų, geležinių peilių, akmeninių galąstuvų, sukamųjų girnų dalių, kirvio dalis, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Gyvenvietė, ištyrus 1,5% jos ploto, 1986 m. buvo sunaikinta tiesiant Kauno vakarinį lankstą. 1997 m. nustatyta, kad ties piliakalniu tebėra išlikę kultūrinio sluoksnio likučiai. 1 km į PR buvo II-XIV a. kapinynas, tyrinėtas 1938-1941, 1954 m.
1986 m. V. Daugudis piliakalnio aikštelėje ištyrė 57 m2 dydžio plotą, rado 1 m storio I tūkst. pr. Kr. - XIV a. kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, lygia keramika, XVIII-XIX a. kalvės liekanomis.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIV a.
Pasiekiamas iš Islandijos plento žiedo ties IX fortu važiuojant Žemaičių plentu Vilijampolės link, Baltų prospektu, Šilainių plentu ir Gabijos gatve iki jos posūkio į dešinę (V), toliau paėjus pro gyvenamuosius namus įgilintos magistralės-vakarinio lanksto Š šonu į PV 300 m (yra kiek dešiniau, šlaitui leidžiantis į Nemuno slėnį).
Lit.: Tarasenka, 1958 09 20, 22; LAA, p. 181 (Nr. 816); Daugudis, 1986a; 1988a.
