Piliakalnis (Kaukapilis) buvo Pravienios dešiniajame krante, iš Š, R ir P juosiamas jos slėnio. Jo P dalis nukasta dar XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. XX a. 6 dešimtmetyje buvo likusi 15x8 m dydžio aikštelės Š dalis ir jos V krašte buvusio pylimo likutis. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. Įrengus Kauno marias piliakalnis XX a. 7 dešimtmetyje buvo visiškai nuplautas. Šiuo metu jo vieta yra Kauno mariose, apie 100 m į PV nuo R kranto.
Į P-PR nuo piliakalnio apie 0,5 ha plote buvo papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1957 m.), kurios 80 cm storio kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų.
1957 m. O. Kuncienė piliakalnio aikštelėje ištyrė 24 m2 dydžio plotą, rado 50 cm storio kultūrinį sluoksnį su grublėta keramika.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Lit.: Avižonis, 1927, p. 15-17; Kulikauskas, 1965, p. 236; LAA, p. 148-149 (Nr. 650); Zabiela, 1991, p. 27, 28-29.
