Piliakalnis buvo įrengtas Vilnios dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu buvusioje atskiroje kalvoje. Detalesnių duomenų apie piliakalnį neišliko. Piliakalnio Š dalis sunaikinta 1904-1905 m. statant bažnyčią, likusi - 1934-1936 m. kasant žvyrą. Liko tik iki 4 m aukščio, 37 m pločio pušimis apaugusi PR šlaito apačia. Apie 40 m skersmens buvusio karjero vietoje - daržai.
Į Š nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1965 ir 1978 m.). Joje rasta pastatų liekanų, židinių, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, geležies šlako.
Piliakalnis buvo I tūkst. pr. Kr. pabaigos - I tūkst. vidurio.
Lit.: Даугудис, 1966c; Taутавичюс, 1970, c. 26; LAA, p. 80-81 (Nr. 296); Daugudis, Stankus, 1980.