Pirmasis piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniajame krante (dabar Kauno marių tvenkinys), santakoje su Juodija buvusioje kalvoje. Didžiąją jo dalį dar XIX a. nuplovė Nemunas, liko tik status 5 m aukščio, 35 m ilgio jo R šlaitas. V šlaitas palengva eroduoja toliau.
Į V nuo piliakalnio, kitapus daubos, 0,9 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 2003 m. Joje rastas iki 1,1 m storio I tūkst. antrojo ketvirčio-vidurio kultūrinis sluoksnis su stulpaviete, židiniu, brūkšniuota, grublėta, lygia ir gludinta keramika, titnaginėmis nuoskalomis ir skeltėmis.
1988 m. G. Zabiela ištyrė piliakalnio liekanas - iš viso 33,5 m2 dydžio plotą, aptiko vėlyvų kapinių suardyto kultūrinio sluoksnio likučius su lipdyta keramika, akmenų grindiniu.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Lit.: Покровский, 1893, c. 197; LAA, p. 133 (Nr. 568); Zabiela, 1990d.