Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje į Latavos slėnį. Aikštelė beveik apvali, 33 m
ilgio ŠR–PV kryptimi, 30 m pločio, kiek iškiliu viduriu, su kultūriniu sluoksniu. Jame
rasta perdegusių akmenų, žalvarinio indo fragmentas, žalvarinis ornamentuotas
apkalas bei geležinio peilio viršūnė. Aikštelės ŠV pakraštyje supiltas 20 m ilgio, 12 m
pločio, 1,5 m aukščio puslankio formos, pylimas žemėjančiais kraštais, kurio išorinis
3 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne, 2 m gylio griovį.
Piliakalnio šlaitai statūs, iki 15 m aukščio, viršutinėje 2–3 m aukščio dalyje dirbtinai
pastatinti. Piliakalnis apaugęs tankiu eglynu.
Piliakalnis datuojamas XIII a. 1253 ir 1260 m. datuojamuose Mindaugo laiškuose
minimas jo dvaras Latava, kuris, matyt, ir buvo šiame piliakalnyje.
Pasiekiamas Anykščių–Troškūnų plentu (121), jam priartėjus prie Latavos upelio
(ryškesnis plento posūkis į V) pasukus į dešinę (ŠR) keliuku, pervažiavus Latavą, vėl
pasukus į dešinę (PR), pavažiavus 900 m nuo plento, po to ties pušelėmis apaugančia
laukyme dešinėje paėjus į kairę (ŠV), į mišką vos pastebimu takeliu 100 m (yra dešinėje).
Lit.: Baranauskas, 2000, p. 194–196; Baranauskas, Zabiela, 1998; Vaitkevičius, Zabiela, 1998,
p. 483; Zabiela, 2001, p. 29–30 (Nr. 19).