Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Amalvų pelkių P krašte. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 25x18 m dydžio, apjuosta pylimu, kuris aukščiausias (2,5-3 m) PR dalyje, kitur 0,5-1 m aukščio, 10-18 m pločio. Š pylimo dalyje yra 0,3 m gylio, 5 m pločio įdubimas, einantis 2 m pločio terasa ŠV šlaitu žemyn - senojo įvažiavimo į piliakalnį vieta. Papėdėje piliakalnis apjuostas 0,2 m gylio, 3 m pločio grioviu ir už jo supiltu 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimu. Šlaitai statūs, 7-12 m aukščio.
Piliakalnis dirvonuoja, aikštelę kerta apkasai.
R ir P papėdėse, 0,1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta geležies kritė, perdegusių akmenų, molio tinko.
1971 m. P. Kulikauskas aikštelės PR dalyje ištyrė 200 m2 plotą, padarė R pylimo pjūvį. Aikštelėje aptiktas 0,6-4,8 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta židinių, stulpaviečių, grublėtos bei žiestos keramikos, šlako, dvi titnago skeltės. Piliakalnio aikštelė buvo mažiausiai 3 kartus aukštinta užpilant metrinius molio sluoksnius. Molis buvo sutvirtintas į jį įvairiomis kryptimis sudėtais pušiniais rąstais. Pylimas supiltas paskutiniu piliakalnio panaudojimo laikotarpiu iš smėlio ir žvyro, tvirtintas medžiais ir akmenimis.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - XIII a.
Pasiekiamas Marijampolės-Daukšių keliu, Varnupiuose, 400 m prieš kelio posūkį į kairę pasukus į kairę (Š) ir pavažiavus 320 m.
Lit.: Połujanski, 1859, p. 327; Totoraitis, 1908, p. 178, 183; Radziukynas, 1909, p. 910; Kulikauskas, 1972b; 1974; 1982, p. 25-26, 81-82, pav. 52-60; LAA, p. 176-177 (Nr. 793); Tarasenka, 1997, p. 110-111.