Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumoje. Jį beveik visą nuplovė Nemunas, išliko tik PR kraštas (neaišku – tai pylimo ar aikštelės liekanos). Jo viršus pailgas Š–P kryptimi, 12x5 m dydžio. PR piliakalnio liekanų šlaite, 4 m žemiau viršaus yra 2–4 m pločio terasa. PR pusėje nuo gretimos aukštumos piliakalnis atskirtas 40 m pločio viršuje, 12 m gylio (nuo aukštumos), 4 m pločio dugne grioviu. Šlaitai nuo Nemuno statūs, erodavę, iki 50 m aukščio.

Į PR už griovio, aukštumoje yra papilys – apie 100x40 m dydžio lygus plotas nugriuvusia į skardį Š dalimi. Jį iš PR pusės nuo gretimų aukštumų skiria 4 m pločio, iki 0,5 m aukščio pylimas ir už jo iškastas 20 m pločio (P dalyje – 5 m), 2 m gylio nuo pylimo bei 1 m gylio iš išorės griovys. Papilio įtvirtinimai labai apardyti erozijos. Piliakalnis ir papilys apaugę pušimis ir krūmais.

Piliakalnyje stovėjo Nemunaičio pilis, minima 1384 ir 1387 m. Piliakalnis datuojamas XIV a.

Pasiekiamas iš Užupių–Nemunaičio plento miške prieš Nemunaitį, už dešinėje esančios sodybos pasukus į dešinę (ŠV) sunkiai pastebimu keliuku į mišką (V) ir paėjus juo 300 m (yra keliuko gale, už griovio, Nemunaičio miško kv. 39 viduryje).

Lit.: Wejtko, 1889, p. 898–899 (V); Покровскй, 1893, c. 121; Ignas, 1937; LAA, p. 114–115 (Nr. 473); Gliogeris, 1992, p. 63; Baranauskas, 2003, p. 66, 86.