Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gervės kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota P-Š kryptimi, 23 m ilgio, 44 m pločio. Joje rastas akmeninis galąstuvas, verpstukas, geležinis siauraašmenis kirvis, peilis, žalvarinis apkalas, grublėtos keramikos. Aikštelės V ir P kraštus juosia 73 m ilgio, 4 m aukščio, 40 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 24 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,50,8 m aukščio, 5 m pločio pylimas, juosęs visą piliakalnį, už kurio iškastas antras 14 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 13 m aukščio, P šlaitas buvo grįstas akmenimis. PR šlaite yra senojo įvažiavimo į piliakalnį žymės.
Piliakalnis labai apardytas jame 1929 m. Z. Jaruckiui pasistačius sodybą (po kelių metų nukelta į papėdę): jis buvo ariamas, nuskleisti pylimai, kastos duobės, Š dalyje padarytas įvažiavimas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.
V papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. 1966 m. V. Valatka piliakalnio aikštelėje iškasė 3 šurfus (3 m2), aptiko 80 cm storio kultūrinį sluoksnį su anglimis, akmenimis.
Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia - XIII a.
Pasiekiamas iš Telšių-Sedos plento Buožėnuose pasukus į kairę (ŠR), laikantis labiau dešinės pavažiavus iki buvusių fermų, nuo jų pasukus keliuku į kairę (P), už 150 m - į dešinę, pavažiavus 150 m (yra kairėje (P), už 50 m).
Lit.: Покровский, 1899, c. 81; Valatka, 1970; LAA, p. 45 (Nr. 110).
